Žalia pakuotė, pievų vaizdai ar užrašai „natūralus“ ir „kaimiškas“ savaime nereiškia, kad maisto produktas pagamintas pagal ekologinės gamybos reikalavimus. VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė paaiškina, kokie ženklinimo elementai padeda atpažinti sertifikuotą ekologišką produktą ir kaip veikia jo kontrolės sistema.
Rinkdamiesi maisto produktus dažniausiai vertiname jų kainą, sudėtį ir pakuotę. Tačiau vartotojas parduotuvėje negali pats patikrinti, kaip buvo užaugintos žaliavos, kokiomis sąlygomis vyko gamyba ar kaip produktas pasiekė prekybos vietą.
Pasak V. Andrulės, būtent todėl ekologinėje gamyboje svarbų vaidmenį atlieka sertifikavimo ir kontrolės sistema, leidžianti patikrinti produkto atsekamumą visoje tiekimo grandinėje.
Ką verta patikrinti ant pakuotės?
Ant fasuoto Europos Sąjungoje pagaminto ekologiško maisto produkto pirmiausia reikėtų ieškoti ES ekologinės gamybos logotipo – žalio fono su iš baltų žvaigždučių sudarytu lapu. Šis logotipas gali būti naudojamas tik produktams, kuriuos įgaliota kontrolės įstaiga sertifikavo kaip ekologiškus ir kurie atitinka ES ekologinės gamybos reikalavimus.
Šalia logotipo turi būti nurodytas kontrolės įstaigos kodas. Pavyzdžiui, VšĮ „Ekoagros“ kodas yra LT-EKO-001. Jis leidžia nustatyti kontrolės įstaigą, atsakingą už veiklos vykdytojo ekologinės gamybos kontrolę.
Trečiasis svarbus ženklinimo elementas yra žemės ūkio žaliavų kilmės nuoroda. Kilmė gali būti nurodyta kaip „ES žemės ūkis“, „ne ES žemės ūkis“, „ES ir ne ES žemės ūkis“ arba, kai tenkinamos nustatytos sąlygos, konkrečios šalies ar regiono pavadinimu.
Ši nuoroda parodo, kur buvo užaugintos produktą sudarančios žemės ūkio žaliavos, tačiau nebūtinai nurodo, kur produktas buvo perdirbtas ar supakuotas. Importuojamiems ir nefasuotiems ekologiškiems produktams gali būti taikomos kitokios ES ekologinės gamybos logotipo naudojimo sąlygos.
Kaip veikia ekologinės gamybos kontrolė?
Ekologinis ženklas nėra vien gamintojo pažadas. Kad produktas galėtų būti vadinamas ekologišku, tikrinamas visas jo kelias – nuo ūkio iki perdirbimo ir parduotuvės.
„Ekoagros“ direktorės Virginijos Andrulės teigimu, specialistai tikrina ūkius ir įmones, jų dokumentus bei gamybos procesus. Be planinių patikrų, vykdomos ir iš anksto nepraneštos patikros, o prireikus atliekami laboratoriniai tyrimai. Šią sistemą V. Andrulė lygina su estafete: kiekvienas dalyvis – ūkininkas, perdirbėjas ar prekybininkas – turi atsakingai perduoti produktą kitam.
„Kas yra ta estafetės lazdelė? Estafetės lazdelė yra pasitikėjimas. Mes galvojame, kad kiekvienas perduodame produktą arba kažkokį dokumentą. Ne, mes perduodame iš esmės pasitikėjimą“, – sako V. Andrulė.
Bendri ekologinės gamybos reikalavimai galioja visoje Europos Sąjungoje, todėl Lietuvoje ir kitose ES valstybėse gamintojams taikomos tos pačios pagrindinės taisyklės.
Kodėl „natūralus“ nereiškia „ekologiškas“?
Tokie užrašai kaip „natūralus“, „kaimiškas“ ar „tradicinis“ savaime nepatvirtina, kad produktas pagamintas pagal ekologinės gamybos reikalavimus. Kaip ekologiškas gali būti ženklinamas tik produktas, kuriam taikoma oficiali ekologinės gamybos kontrolės sistema ir kuris atitinka nustatytus ženklinimo reikalavimus.
Todėl renkantis fasuotą ekologišką pieną, jogurtą ar kitą ES pagamintą maisto produktą verta patikrinti tris pagrindinius ženklinimo elementus: ES ekologinės gamybos logotipą, kontrolės įstaigos kodą ir žemės ūkio žaliavų kilmės nuorodą. Šie elementai rodo, kad produktas pateikiamas pagal oficialią ekologinės gamybos kontrolės sistemą.
Straipsnis parengtas remiantis VšĮ „Ekoagros“ direktorės Virginijos Andrulės pranešimu edukaciniame renginyje „Kodėl verta rinktis ekologiškus pieno produktus dažniau?“. Renginį organizavo Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“, finansavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
