Viena iš pastaruoju metu populiariausių finansinio sukčiavimo schemų – netikri darbo skelbimai. Jie aukoms gali kelti ypač didelį pavojų, nes jos, pačios to nesuprasdamos, gali tapti nusikaltėlių bendrininkėmis. Kaip atpažinti netikrus darbo skelbimus ir nepakliūti į sukčių pinkles, pasakoja Linas Sadeckas, „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas.
Ekspertas paaiškina, kad nusikaltėliai nuolat ieško būdų legalizuoti iš įmonių ir privačių asmenų pasisavintus pinigus. Tokiais atvejais jie naudojasi trečiaisiais asmenimis, įtraukdami juos į savo veiklą per netikrus darbo skelbimus.
Susigundžiusieji jais gali tapti vadinamaisiais pinigų mulais (angl. money mule). Tai – žmogus, kuris į savo banko sąskaitą gauna pinigus iš vienų asmenų ir perveda kitiems asmenims arba išgrynina ir perduoda sukčiams, dažnai už tai gaudamas patrauklų užmokestį ar naudą kitais būdais.
„Todėl nors pinigų mulas nėra finansinio nusikaltimo organizatorius, bet tampa nusikaltėlių bendrininku, o leisdamas kitiems asmenims naudotis savo sąskaita rizikuoja dar ir prarasti savo pinigus. Visi bankai tokį neapdairų elgesį laiko rizikingu, todėl gali atsisakyti vykdyti pinigines operacijas ar sandorius, nutraukti dalykinius santykius, o pakliuvusiam į nusikaltėlių pinkles asmeniui gali grėsti netgi teisinės pasekmės“, – pabrėžia ekspertas.
Kaip atpažinti netikrus darbo pasiūlymus?
Vienas iš esminių požymių – viena iš darbo funkcijų, pristatoma skelbime arba vėlesnio pokalbio metu, susijusi su pinigų pervedimais. Kita vertus, dar vienas požymis – neaiškiai apibrėžtos darbo funkcijos ir nenurodytas kontaktinis asmuo.
„Apskritai, pasiūlymas gali atrodyti pernelyg geras, kad būtų tikras. Tačiau taip pat dažnai darbą siūlantis privatus asmuo bendrauja neprofesionaliai ir tik internetu. Be to, gali būti prašoma pateikti asmens duomenis (pvz., mokėjimo kortelių duomenis) arba norint įsidarbinti prašoma susimokėti registracijos mokestį. Taip pat neretai daromas spaudimas nedelsiant priimti pasiūlymą“, – sako L. Sadeckas.
Kaip gali atrodyti netikri darbo skelbimai?
Vienas iš galimų tokio, netikro darbo skelbimo pavidalų – siūlomas tam tikras uždarbis už „Youtube“ vaizdo įrašų peržiūrą ir patiktukų spaudimą.
„Tačiau už galimybę uždirbti daugiau prašoma susimokėti narystės mokestį arba kaip nors kitaip susimokėti papildomai. Sumokėjus šį mokestį, bendravimas gali būti staigiai nutrauktas. Kita vertus, sukčiai gali ir toliau bandyti išvilioti pinigus, teigdami, kad užduotys atliktos ne iki galo arba netinkamai, ir reikalaudami už tai papildomai sumokėti“, – teigia „Luminor“ ekspertas.
Kitas galimo netikro darbo skelbimo pavyzdys – nuotolinio darbo pasiūlymai. Anot eksperto, dažniausiai tokie pasiūlymai siunčiami nepageidaujamais arba kenkėjiškais el. laiškais, įvairiomis interneto platformomis.
„Šiuose pasiūlymuose prašoma naudoti asmeninę banko sąskaitą pervedimams. Gali būti teigiama, kad pinigai skirti labdaros organizacijoms, kviečiama tapti slaptais pirkėjais ir, surinkus lėšas, jas pervesti atitinkamam gavėjui. Taip pat už kiekvieną atliktą pervedimą gali būti žadami piniginiai priedai“, – paaiškina ekspertas.
Taip pat reikėtų būti budriems susidūrus ir su kitomis vadinamosiomis „darbo galimybėmis“ arba garantuojamu įdarbinimu, sako L. Sadeckas.
„Paprastai su auka pirmiausia susisiekiama el. paštu. Jums gali būti siūlomos itin viliojančios galimybės pradėti verslą arba kitu būdu garantuojamas darbas, nuolatinės pajamos. Jūs galite būti paprašyti iš anksto susimokėti už verslo planus, pradinę medžiagą, programinę įrangą ir įtraukti kitus žmones į schemą“, – pabrėžia „Luminor“ banko ekspertas.
Kaip apsisaugoti nuo sukčių ir nepatekti į jų pinkles?
Šiuo atveju, anot eksperto, vienas svarbiausių patarimų – tiesiog nepriimti darbo pasiūlymų, tiesiogiai susijusių su pinigų pervedimais per jūsų asmeninę banko sąskaitą. Be to, prieš atsiliepiant į darbo skelbimą, reikėtų išsamiau pasidomėti darbą siūlančia įmone ir pačiu darbu.
Būkite atsargūs ir tuo atveju, jei potencialus darbdavys skubina jus atlikti kokius nors veiksmus ar kuo greičiau priimti sprendimą.
„Taip pat niekada ir niekam neatskleiskite informacijos apie prisijungimus prie interneto banko, slaptažodžius ar kitos konfidencialios informacijos. Tariamam darbdaviui, kuris jus surado socialinių tinklų pagalba, tokie dalykai neturėtų būti aktualūs. Jeigu nesate tikri dėl darbo skelbimo ar prašomų pateikti duomenų, pasitarkite su draugais ar artimaisiais“, – pataria L. Sadeckas.
Jeigu vis dėlto pakliuvote į sukčių pinkles, ekspertas rekomenduoja nedelsiant nutraukti bet kokį bendravimą su sukčiais, prieš tai išsisaugojus visą informaciją apie tariamą darbdavį – kontaktinius duomenis, susirašinėjimą ir pan.
„Taip pat kuo skubiau susisiekite su savo banku ir būtinai praneškite policijai apie įvykį. Tą galite padaryti portale ePolicija, paskambinę 112 ar atvykę į artimiausią policijos komisariatą“, – teigia L. Sadeckas.
Indrė Baltrušaitienė
„Luminor“ komunikacijos vadovė
