Vasara pats gėrimų pirkimo ir vartojimo pikas – per 3 karštuosius mėnesius įsigyjama maždaug trečdalis metinio kiekio. Vien šiais metais Lietuvoje bus nupirkta maždaug 630 mln. vienkartinių pakuočių kartu gėrimais. Gėrimus išgersime, o kur atsidurs šimtai milijonų tuščių pakuočių?

Jeigu trumpai – daugiau nei 9 iš 10 pakuočių bus sugrąžintos taromatuose ir rankinio surinkimo punktuose. Vėliau jas perdirbs ir iš šios žaliavos gamins naują tarą. Tačiau iš tikrųjų viskas nėra taip paprasta.

Pakuotėms iš perdirbto plastiko trūksta… plastiko

Kone pusė visų Lietuvoje parduodamų gėrimų yra išpilstyti į PET tarą. Vien šiemet kartu su gėrimais bus įsigyta daugiau nei trečdalis milijardo tokių pakuočių. Surinkus jas galima vėl panaudoti PET tarai gaminti.

Gaminiui iš perdirbto plastiko sunaudojama maždaug 76 proc. mažiau energijos nei jį gaminant iš pirminių žaliavų. Be to, perdirbus toną plastiko, neleidžiama susidaryti 1,7 tonų CO2. Šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra pagrindinės klimato kaitos kaltininkės.

Tad nekeista, kad perdirbto plastiko dalis mūsų gėrimo pakuotėse auga. Tačiau tenka susidurti ir su sunkumais.

- Reklama -

„Perdirbto plastiko dalis PET gėrimų pakuotėse didėja, bet perdirbto plastiko poreikis auga dar greičiau. Dėl mažos pasiūlos perdirbtas plastikas dabar 20–30 proc. brangesnis nei pagamintas iš pirminių žaliavų“, – sako plastikines pakuotes ir PET ruošinius gaminančios įmonės „Putokšnis“ generalinis direktorius Dovydas Stulpinas.

Pakuotės – tik lengvyn

Pašnekovo žodžius patvirtina ir ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.

„Perdirbėjai noriai perka Lietuvoje surinktas PET pakuotes, kadangi gėrimų gamintojai naudoja vis daugiau perdirbto plastiko. Ši tendencija aiškiai matyti tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse“, – sako pašnekovas.

Jo teigimu, toli gražu ne visas surenkamas plastikas tinkamas naujai PET tarai gaminti. Maisto pramonėje pakuotėms keliami itin aukšti reikalavimai, tad plastikas turi būti švarus, be priemaišų. Būtent toks jis atkeliauja iš užstato sistemos ir būtent dėl to vis daugiau šalių domisi užstato sistemos diegimu.

D. Stulpinas pasakoja, kad dabar „Kauno stikle“ užsakovams gamina pakuotes ir su 20, ir su 50 proc. perdirbto plastiko. Dirbama su partneriais, kurių pakuotėse perdirbtas plastikas sudaro jau 100 proc. pakuotės.

Beje, PET gamintojai, didindami perdirbto plastiko dalį, tuo pat metu pakuotes pagamina iš vis mažiau plastiko. „Putokšnio“ vadovas teigia, kad kasmet PET pakuotės svoris sumažėja maždaug 0,5–1 gramo. Vis lengvesni bei mažesni tampa ir kamšteliai.

Butelyje – nuo 65 iki 80 proc. perdirbto stiklo

Didžiąją stiklo taros dalį Lietuvoje sudaro vyno, stipriųjų alkoholinių gėrimų bei daugkartinio naudojimo buteliai. Vienkartinių stiklo butelių kartu su gėrimais šiemet turėtų būti įsigyta maždaug 33 mln. vienetų. Daugumą jų gyventojai sugrąžins USAD. Vėliau šis stiklas bus perlydytas Lietuvos stiklo fabrikuose.

„Dabar ne mažiau nei 65 proc. kiekvieno mūsų butelio sudaro perdirbtas stiklas“, – sako Evaldas Sauliūnas, vadovaujantis „Kauno stiklui“, gaminančiam žalio ir rudo stiklo butelius. Tonos stiklo perdirbimas CO2 emisijas sumažina 0,34 tonos, be to, 40 proc. mažėja energijos sąnaudos gamybai.

Ne visi „Kauno stikle“ perlydomi buteliai lieka Lietuvoje. Įmonės vadovo teigimu, kasmet fabrike vidutiniškai pagaminama virš 100 mln. butelių. Apie trečdalis jų lieka Lietuvoje, kita dalis – eksportuojama.

„Per pastaruosius keliolika metų perdirbto stiklo dalis mūsų buteliuose smarkiai išaugo, kartais ji pasiekia ir 80 proc.“, – teigia E. Sauliūnas.

Lietuvoje grąžinama 92 proc. pakuočių

Aliuminio skardinės Lietuvoje nei gaminamos, nei perdirbamos. Pasak G. Varno, aliuminio žaliavą galima perdirbti neribotą skaičių kartų, o skardinės iš perdirbto aliuminio gamybai reikia 95 proc. mažiau energijos nei gaminant iš pirminių žaliavų.

Pernai Lietuvoje surikta 3573 tonų gėrimų skardinių – beveik visos pagamintos iš aliuminio. Šios skardinės nukeliavo į Vokietiją, kur jas perdirbo didžiausias pasaulyje aliuminio skardinių perdirbėjas „Novelis“.

G.Varno teigimu, Lietuvoje kasmet nuperkama vis daugiau gėrimų, tačiau vis daugiau pakuočių ir sugrąžinama. Pastaraisiais metais sugrąžinimo rodiklis laikosi ties 92 proc. riba. Toks aukštas gėrimų pakuočių surinkimo procentas pasiekiamas dėl Lietuvoje veikiančios užstato sistemos. Lietuvos pasiekimais domisi ir užstato sistemas diegti planuoja ir daugelis kitų šalių.

Apie USAD

Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ – ne pelno organizacija, kuri rūpinasi užstato sistemos veikla šalyje. Bendromis steigėjų pastangomis USAD kasmet surenka 92 proc. į rinką išleidžiamų vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių bei skardinių. Dėl sistemos dalyvių bei šalies gyventojų sąmoningumo šiemet USAD turėtų surinkti ir perdirbimui perduoti apie 570 mln. vienkartinių pakuočių.

Tomas Andriukonis

Vasara pats gėrimų pirkimo ir vartojimo pikas – per 3 karštuosius mėnesius įsigyjama maždaug trečdalis metinio kiekio. Vien šiais metais Lietuvoje bus nupirkta maždaug 630 mln. vienkartinių pakuočių kartu gėrimais. Gėrimus išgersime, o kur atsidurs šimtai milijonų tuščių pakuočių?

Jeigu trumpai – daugiau nei 9 iš 10 pakuočių bus sugrąžintos taromatuose ir rankinio surinkimo punktuose. Vėliau jas perdirbs ir iš šios žaliavos gamins naują tarą. Tačiau iš tikrųjų viskas nėra taip paprasta.

Pakuotėms iš perdirbto plastiko trūksta… plastiko

Kone pusė visų Lietuvoje parduodamų gėrimų yra išpilstyti į PET tarą. Vien šiemet kartu su gėrimais bus įsigyta daugiau nei trečdalis milijardo tokių pakuočių. Surinkus jas galima vėl panaudoti PET tarai gaminti.

Gaminiui iš perdirbto plastiko sunaudojama maždaug 76 proc. mažiau energijos nei jį gaminant iš pirminių žaliavų. Be to, perdirbus toną plastiko, neleidžiama susidaryti 1,7 tonų CO2. Šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra pagrindinės klimato kaitos kaltininkės.

Tad nekeista, kad perdirbto plastiko dalis mūsų gėrimo pakuotėse auga. Tačiau tenka susidurti ir su sunkumais.

- Reklama -

„Perdirbto plastiko dalis PET gėrimų pakuotėse didėja, bet perdirbto plastiko poreikis auga dar greičiau. Dėl mažos pasiūlos perdirbtas plastikas dabar 20–30 proc. brangesnis nei pagamintas iš pirminių žaliavų“, – sako plastikines pakuotes ir PET ruošinius gaminančios įmonės „Putokšnis“ generalinis direktorius Dovydas Stulpinas.

Pakuotės – tik lengvyn

Pašnekovo žodžius patvirtina ir ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.

„Perdirbėjai noriai perka Lietuvoje surinktas PET pakuotes, kadangi gėrimų gamintojai naudoja vis daugiau perdirbto plastiko. Ši tendencija aiškiai matyti tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse“, – sako pašnekovas.

Jo teigimu, toli gražu ne visas surenkamas plastikas tinkamas naujai PET tarai gaminti. Maisto pramonėje pakuotėms keliami itin aukšti reikalavimai, tad plastikas turi būti švarus, be priemaišų. Būtent toks jis atkeliauja iš užstato sistemos ir būtent dėl to vis daugiau šalių domisi užstato sistemos diegimu.

D. Stulpinas pasakoja, kad dabar „Kauno stikle“ užsakovams gamina pakuotes ir su 20, ir su 50 proc. perdirbto plastiko. Dirbama su partneriais, kurių pakuotėse perdirbtas plastikas sudaro jau 100 proc. pakuotės.

Beje, PET gamintojai, didindami perdirbto plastiko dalį, tuo pat metu pakuotes pagamina iš vis mažiau plastiko. „Putokšnio“ vadovas teigia, kad kasmet PET pakuotės svoris sumažėja maždaug 0,5–1 gramo. Vis lengvesni bei mažesni tampa ir kamšteliai.

Butelyje – nuo 65 iki 80 proc. perdirbto stiklo

Didžiąją stiklo taros dalį Lietuvoje sudaro vyno, stipriųjų alkoholinių gėrimų bei daugkartinio naudojimo buteliai. Vienkartinių stiklo butelių kartu su gėrimais šiemet turėtų būti įsigyta maždaug 33 mln. vienetų. Daugumą jų gyventojai sugrąžins USAD. Vėliau šis stiklas bus perlydytas Lietuvos stiklo fabrikuose.

„Dabar ne mažiau nei 65 proc. kiekvieno mūsų butelio sudaro perdirbtas stiklas“, – sako Evaldas Sauliūnas, vadovaujantis „Kauno stiklui“, gaminančiam žalio ir rudo stiklo butelius. Tonos stiklo perdirbimas CO2 emisijas sumažina 0,34 tonos, be to, 40 proc. mažėja energijos sąnaudos gamybai.

Ne visi „Kauno stikle“ perlydomi buteliai lieka Lietuvoje. Įmonės vadovo teigimu, kasmet fabrike vidutiniškai pagaminama virš 100 mln. butelių. Apie trečdalis jų lieka Lietuvoje, kita dalis – eksportuojama.

„Per pastaruosius keliolika metų perdirbto stiklo dalis mūsų buteliuose smarkiai išaugo, kartais ji pasiekia ir 80 proc.“, – teigia E. Sauliūnas.

Lietuvoje grąžinama 92 proc. pakuočių

Aliuminio skardinės Lietuvoje nei gaminamos, nei perdirbamos. Pasak G. Varno, aliuminio žaliavą galima perdirbti neribotą skaičių kartų, o skardinės iš perdirbto aliuminio gamybai reikia 95 proc. mažiau energijos nei gaminant iš pirminių žaliavų.

Pernai Lietuvoje surikta 3573 tonų gėrimų skardinių – beveik visos pagamintos iš aliuminio. Šios skardinės nukeliavo į Vokietiją, kur jas perdirbo didžiausias pasaulyje aliuminio skardinių perdirbėjas „Novelis“.

G.Varno teigimu, Lietuvoje kasmet nuperkama vis daugiau gėrimų, tačiau vis daugiau pakuočių ir sugrąžinama. Pastaraisiais metais sugrąžinimo rodiklis laikosi ties 92 proc. riba. Toks aukštas gėrimų pakuočių surinkimo procentas pasiekiamas dėl Lietuvoje veikiančios užstato sistemos. Lietuvos pasiekimais domisi ir užstato sistemas diegti planuoja ir daugelis kitų šalių.

Apie USAD

Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ – ne pelno organizacija, kuri rūpinasi užstato sistemos veikla šalyje. Bendromis steigėjų pastangomis USAD kasmet surenka 92 proc. į rinką išleidžiamų vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių bei skardinių. Dėl sistemos dalyvių bei šalies gyventojų sąmoningumo šiemet USAD turėtų surinkti ir perdirbimui perduoti apie 570 mln. vienkartinių pakuočių.

Tomas Andriukonis