11.7 C
Lazdijai
2024 / 04 / 28

Švietimo paslaugų rodikliai šalies savivaldybėse: pirmauja ne tik didmiesčiai, bet ir Raseinių, Zarasų ir Molėtų rajonai

Ar jau skaitėte?

Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos savivaldybės ilgą laiką pirmauja pagal bendruosius švietimo paslaugų rodiklius. Vis dėlto, didžiausią proveržį švietimo paslaugų klausimu per pastaruosius metus pademonstravo gerokai mažesnės savivaldybės, rodo Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) bendradarbiaujant su Fnansų ministerija sudarytas švietimo paslaugų sub-indeksas.

- Reklama -

„Į CPVA sudarytą gyvenimo kokybės indeksą (GKI) įtrauktas švietimo paslaugų sub-indeksas apima 8 pagrindinius rodiklius, kurie iš esmės atspindi švietimo srities skirtumus tarp savivaldybių – nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštųjų mokyklų rodiklių“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.

Nurodoma, kad analitinė priemonė taip pat leidžia vertinti tarp savivaldybių lyginamus rodiklius pagal jų absolventų aukštais balais išlaikomų lietuvių bei matematikos brandos egzaminų rezultatus, be to, leidžia įvertinti, kiek mokyklinio amžiaus vaikų nesimoko dėl socialinių, psichologinių ar kitų priežasčių.

„Naudojantis švietimo paslaugų sub-indeksu, galima pamatyti švietimo srities rodiklių įvertinimą pagal kiekvieną savivaldybę, taip pat palyginti savivaldybes tarpusavyje: tiek pagal savivaldybių klasterius, kaip didžiosios, kurortinės, kaimiškosios ar kitos savivaldybės, tiek tarp skirtingų tipų savivaldybių. Be to, šis analitinis įrankis leidžia stebėti savivaldybėse vykusius pokyčius švietimo paslaugų atžvilgiu nuo 2013-ųjų iki 2021 metų“, – pranešime cituojamas CPVA ekspertas Viktoras Sirvydis.

Jo teigimu, švietimo paslaugų sub-indeksas parankus ne tik dėl siekio įvertinti situaciją ar pasilyginti rodikliais tarp skirtingų savivaldybių, bet ir sugretinti juos su švietimo išlaidų ir kitais rodikliais, kuriais naudojantis būtų siekiama pagerinti švietimo paslaugų apimtį, prieinamumą ir kokybę.

„Didžiausi iššūkiai valstybei ir savivaldybėms organizuojant švietimo paslaugas kyla dėl to, kaip efektyviai panaudoti švietimo funkcijos vykdymui skirtus finansinius išteklius, užtikrinant aukštą ugdymo kokybę, kuri turėtų atsispindėti mokinių pasiekimų rezultatuose. Analizuojant konkrečios savivaldybės teritorijoje teikiamų švietimo paslaugų rodiklius galima kur kas aiškiau pamatyti, kurioms sritims reikėtų skirti daugiau dėmesio“, – sakė V. Sirvydis.

- Reklama -
Taip pat skaitykite:  Kitais metais – naujovės švietimo sektoriuje: didės mokytojų atlyginimai, vienuoliktokai laikys tarpinius patikrinimus

Pasigendama regioninės politikos

Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos Švietimo ir kultūros komiteto (LSA ŠKK) pirmininko, Šilutės mero Vytauto Laurinaičio, situacija tarp šalies savivaldybių yra nevienoda, tad vertinant atskirus rodiklius būtina atsižvelgti ir į savivaldybės galimybes bei gyventojų poreikius.

„Pavyzdžiui, ne visiems kaimiškų savivaldybių gyventojams yra aktualus vaikų iki 2 metų amžiaus ugdymas švietimo įstaigoje, tačiau lyginant su miestų rodikliais gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad štai savivaldybėje yra mažas ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumas. O realybė tokia – veikia tiek darželių-lopšelių, kiek iš tikrųjų reikia toje vietovėje“, – pranešime cituojamas V. Laurinaitis.

Jo teigimu, nors švietimo paslaugų sub-indeksas leidžia pasilyginti tarp panašių savivaldybių, galimybes riboja ne tik skiriamas finansavimas, bet ir regioninės politikos trūkumas.

„Savivaldybių galimybės savarankiškai organizuoti ugdymą yra gana ribotos, iš ko kyla ir problemų. Pavyzdžiui, nuo 2024–2025 mokslo metų 11 klasėje turi būti ne mažiau kaip 21 mokinys, jei mokykla nori gauti finansavimą ugdymo programai. Kyla klausimas, kodėl 21, o ne 18 ar 15, juk iki šiol kaimiškose gimnazijose pakakdavo ir 12 mokinių. Ta pati situacija ir su ugdymo kokybės gerinimo projektais – į juos pretenduoti gali tik daugiau kaip 200 mokinių turinčios mokyklos. O ką daryti toms, kurios turi vos keliais mokiniais mažiau?“, – akcentavo V. Laurinaitis.

Pranešime atkreipiamas dėmesys, kad paklaustas apie aukštos kvalifikacijos mokytojų trūkumą ir kaip sekasi savivaldybėms spręsti šią problemą, LSA ŠKK pirmininkas neslepia – šiuo metu mokytojų trūkumas yra toks, kad skirti prioritetą jų kvalifikacijai net nėra galimybių.

„Savivaldybės visomis išgalėmis ieško būdų, kaip prisikviesti trūkstamų mokytojų į švietimo įstaigas – siūlo ne tik padengti kelionių išlaidas, bet ir stipendijas šiuo metu studijuojantiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistams. Vis dėlto, reikėtų, kad mokytojų trūkumas būtų sprendžiamas valstybės lygmeniu – skiriama daugiau dėmesio šiai sričiai, skatinti jaunimą rinktis pedagogikos specialybes“, – sakė V. Laurinaitis.

Taip pat skaitykite:  Pasikeitęs vaiko ar paauglio elgesys: kada tai signalizuoja apie psichologines problemas?

CPVA duomenimis, tarp aukščiausią švietimo paslaugų sub-indekso savivaldybių 2021 metais buvo ne tik Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybės, bet ir Raseinių, Zarasų ir Molėtų rajonų savivaldybės. Vertinant lyderių penketuką 2013–2021 metų laikotarpiu, pagal švietimo paslaugų rodiklius buvo įsitvirtinusios ir Klaipėdos, Palangos, Panevėžio bei Marijampolės, taip pat Anykščių ir Raseinių rajonų savivaldybės. Žemiausias pozicijas pagal GKI švietimo paslaugų sub-indeksą 2021-aisiais užėmė Pagėgių, Alytaus miesto, Šalčininkų ir Vilniaus rajonų, Kazlų Rūdos savivaldybės.

Savivaldybių vertinimas atliktas CPVA įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) finansuojamą projektą „Savivaldybių galimybių pasididinti pajamas vertinimas, tam plėtojant analitines priemones“, kuriam skirtos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšos. Tarp vertintų rodiklių – ir gyvenimo kokybės indeksas (GKI), sudarytas siekiant įvertinti skirtumus tarp Lietuvos savivaldybių nuo 2013 metų, rašoma pranešime.

 

TOP naujienos

Kovo 17-oji: vardadieniai, astrologija, dienos INFO

Kovo septynioliktoji, sekmadienis, (paskutinė 11-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 288 dienos. Savo vardadienius šiandien švenčia Gendvilas, Gendvilė, Gertrūda, Patrė, Patricija, Patricijus, Patrikas,...

Kai norisi skaniai, bet paprastai: orkaitėje kepti kiaulienos šonkauliai

Nors kiaulienos šonkauliai atrodo neatsiejami nuo dūmo kvapo ir kepimo grilyje, tačiau šaltuoju metų laiku jį kurti prisiverčia ne visi. Prekybos tinklo „Maxima“ maisto...

Žinomų moterų plaukų grožiu besirūpinanti G. Eimantaitė-Armalė: „Į konkurenciją žiūriu kitu kampu“

Buvusi TV laidų „Pokyčių istorijos“ ir „Būk sveikas“ vedėja, plaukų priauginimo specialistė ir grožio akademijos „Elitera“ įkūrėja Gintarė Eimantaitė-Armalė šiai dienai džiaugiasi ne tik...

Pamirškite varginantį teksto perrašymą ranka: yra būdas lengvai nukopijuoti tekstą tiesiai iš nuotraukos

Laikai, kai fotografuodavote tekstą, kurį vėliau perrašinėdavote ranka jau praėjo. Naudodamiesi bene kiekvienu naujesnės kartos išmaniuoju telefonu dabar galite lengvai nukopijuoti tekstą tiesiai iš...

Lietuviai ruošiasi Visų šventųjų dienai ir Vėlinėms: kokios kapų žvakės šiemet populiariausios?

Likus porai savaičių iki Visų šventųjų dienos bei Vėlinių, lietuviai jau planuoja keliones po artimųjų kapines. Tai liudija nuo spalio pradžios prekybos centruose išaugę žvakių, žvakidžių bei dirbtinių gėlių pardavimai. Pasak „Rimi“ komercijos operacijų...

Kaip dirbant namuose nepervargti? Programėlės gerai psichologinei savijautai

73 proc. karantino besilaikančių žmonių teigia praradę nuotaiką, 57 proc. jaučiasi suirzę, rodo Londono Karališkojo koledžo atlikto tyrimo duomenys. Pasaulio ekspertai vienašališkai patvirtina tokias tyrimų išvadas – karantinas turi neigiamos įtakos žmonių psichologinei sveikatai. Norint...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS